Danijos TV metrai žengs į PC ir mobilius įrenginius

Danijos reklamos rinka šį rugpjūčio mėnesį ypatingai kraujavo. Visa rinka krito -22% (mėnesio pokytis), o TV net -30%. Nuotaikos agentūrose nelinksmos ir laukiant rugsėjo rezultatų.

Tokiame fone tikrai įdomiai atrodo Danijos TV rinkos dalyvių sprendimas nuo 2013 metų į TV žiūrėjimo skaičius įtraukti PC ir mobilius įrenginius.

Ypatingas kokybinis šuolis TV ir online TV žiūrėjimo matavime. Matant kontekstą (krentančios pajamos), tai atrodo gana logiškas žingsnis. Tokia galimybė tikriausiai buvo nagrinėjama jau seniau ir drastiški pokyčiai rinkoje tikrai pastūmėjo sprendimą. 

Kuo tai gali būti įdomu Lietuvai? Ogi tuos VirtualiusMetrus Danijoje diegs Kantar ir kai Lietuvoje ateis laikas priimti panašų sprendimą, Lietuvos TV metrai galės pasisemti patirties iš kolegų Danijoje. Tai vistik ateityje bus reikalinga, nes online TV nestovi ir pas mus.

O kalbant apie TV reklamos rinką Skandinavijoje, tai sunkumų daugiausiai pas danus, kai tuo tarpu švedai su norvegais tikisi nuoseklaus 3-6% augimo. Taigi, tai daugiau susiję su situacija pačioje Danijos rinkoje.

Įpročių inertiškumas ir dangaus mėlynės raibuliavimai

Tik šia savaitę pasidžiaugiau, kad Delfi “pajudino” apklausų kokybės klausimą. Jau nuoširdžiai patikėjau Delfi noru būti kuo tikslesniais ir neužsiimti grybavimais. Še tau nauja kliurka

 Na ar sunku suprasti, kad apklausa atspindės dangaus mėlynės atspalvių kaitos tendencijas, o ne artumą tikrovei, jei klausime apie neegzistuojančias situacijas.

Už poros savaičių rinkimai. Juose daugiamandatėse dalyvaus  18 partijų/koalicijų. O čia Delfis užduoda klausimą apie fiktyvius, kažkieno vaizduotėje sukurtus rinkimus, kuriuose dalyvaus 10 partijų ir po to buria visiems, kurie dalyvaus tikruose rinkimuose.

Va VRK partijų koalicijų sąrašas:

vrk sarasas

O štai Delfi rinkimų sąrašas:

delfi sarasas

Aš Delfio rinkimuose nedalyvausiu, eisiu balsuoti į tikrus. Labai tikiuosi, kad ir kiti susipras kur eiti.

Verta prisiminti. Jei norite sudaryti tam tikros situacijos modelį – svarbu nepamiršti įtraukti situacijai svarbius elementus. Jei į modelį įtraukiate tam tikros svarbos elementą, tai būtina įtraukti ir kitus analogiškos svarbos elementus.

Rinkiminės apklausos ir ne tik (I)

Šią savaitę (09.24) Eglė Samoškaitė nusprendė Delfyje panagrinėti, kodėl įvairios rinkimams rengiamos apklausos pateikia vis skirtingus rezultatus. Vienur šoka “darbiečiai”, kitur “konservai”.

Panašu, kad straipsnis turi du matomesnius tikslus: a) paaiškinti apie apklausų rezultatų nesutapimų priežastis ir b) sukelti abejones konkrečių apklausų rezultatais. Ale kiekvienam savo.

Aš gilinsiuosi į apklausų rezultatų nesutapimo priežastis, t.y. a).

Nepaisant galimų niuansų susijusių su tikslu b), straipsnis labai reikalingas, nes skaitantiems įvairius pranešimus dažnai yra nesuvokiami apklausų “niuansai”. Šviesti visuomenę yra ypatingai svarbu! 

Straipsnis http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/naujienos/kodel-priesrinkimines-apklausos-pergale-rinkimuose-zada-skirtingoms-partijoms.d?id=59571253

Daug informacijos, nuomonių, tačiau yra praleista ir nutylėta subtilių niuansų, faktorių, kurie sunkiai matomi nedirbantiems su apklausomis. Čia noriu savo žodžiais paneigti/patvirtinti/papildyti straipsnyje minimus faktus. Taigi paeiliui – pradėsiu nuo netikslumų:

Neseniai apklausos duomenis apie rinkėjų preferencijas paskelbė socialinių tyrimų įmonė „Visum verum“

UAB “Visum Verum” yra užsakovas, o minėtą tyrimą atliko “Prime consulting Ltd”. Taip skelbiama Centro partijos puslapyje http://centropartija.lt/aktualijos/280-74. Kodėl straipsnyje kaip užsakovas paminėtas alkas.lt? Man yra paslaptis. Daugiau žiną, viliuosi, pakomentuos. Priskirčiau tai tikslui b).

Na, o dabar apie apklausas bendrai, t.y. a).

Gerb. V.Gaidys pateikia šešias pagrindines priežastis, kodėl gali skirtis apklausų rezultatai. Taigi:

Pirmoji ta, kad iš Lietuvoje tiesioginio interviu metodu apklausiamų 1000 gyventojų, apsisprendę už ką balsuos, būna tik apie 600 žmonių – tikslumo apklausai tai neprideda.  V. Gaidys teigia, kad iš tiesų reiktų apklausti 1000 apsisprendusių balsuoti rinkėjų, bet tai būtų labai brangu – šiuo metu partinės apklausos sujungiamos su kitų užsakovų klausimais Omnibuso apklausoje. „Rinkiminėse apklausose reikėtų apklausti daugiau žmonių nei paprastai vien dėl tos priežasties, kad būtų pririnkta balsuojančiųjų. Šiaip tie klausimai įdedami į Omnibuso apklausą, o jeigu dar reikėtų 500 žmonių specialiai apklausti, tai dešimtys tūkstančių litų susidarytų “, – teigė sociologas.

Šie teiginiai atrodo logiški ir teisingi – jie yra ne melas. Atrodo natūralu, kad apklausus daugiau respondentų, rezultatas bus tikslesnis. Juk 1000 yra vos ne dvigubai daugiau nei 6000. Bet ar tikslumas yra ypatingai reikalingas ir jis išgelbėja nuo dviprasmiškų situacijų? Pateiksiu pavyzdį.

Tuo pačiu metu dvi sociologinių ar kitokių tyrimų įmonės A ir B, naudodami tas pačias idealiai vienodas sąlygas, atliko savo apklausas. Idealiai analogiškų sąlygų nebūna, bet pavyzdžio vardan, darykite prielaidą kad taip buvo. Apklausose respondentų, jau apsisprendusių dalyvauti rinkimuose, buvo klausiama – “Už kurią iš šių partijų balsuosite ateinančiuose rinkimuose?”. Įmonė A apklausė 1000 respondentų ir nustatė, kad pirmauja partija X su 19 proc. rinkėjų balsų, antra yra partija Y su 17% balsų. Įmonė B apklausė 600 respondentų ir nustatė, kad partija X galimai surinktų 18 proc. ir būtų antra, nes partija Y pasirodo “turi” 20 procentą balsų.

Taigi kuri partija iš tikro pirmauja? Partija X ar partija Y?

Remiantis argumentu, kad didesnė apklausa suteikia tikslesnį rezultatą -, būtų galima teigti, kad apklausa A yra geresnė, tikslesnė. Juk ji kainavo dešimtis tūkstančių daugiau, apklausta net 400 respondentų daugiau – visas 1000!

Tik va, statistiškai paremtas standartinis atsakymas būtų – pirmaujančios partijos nėra. Egzistuoja toks reiškinys kaip paklaidos ir jos yra negailestingos. Kalbant statistiškai. Jei tariame, kad norime 95% statistinio užtikrintumo, tai rezultatų tikros reikšmės yra tam tikros paklaidos ribose. Štai lentelė šiam atvejui:

letele paklaidos

Iš lentelės. Apklausos A metu partija X surinko 19 proc., vertinant statistiškai, 95% atvejų reikšmė yra intervale {19-2,4;19+2,4}={16,6;21,4}, partijos Y rezultatas yra intervale {17-2,3;17+2,3}={14,7;19,3}. Šie du galimų reikšmių intervalai persikloja, todėl tos galimos reikšmės statistiškai nėra skirtingos. T.y. pirmaujančios partijos negalime nustatyti.

persidengimas

Norint statistiškai patvirtinti, su 95% statistiniu patikimumu, kad apklausos A atvejų partijų X (19) ir Y (17) procentai yra tikrai skirtingi, reiktų apklausti vos ne 4000-5000 respondentų. 

Analogiškai galima vertinti ir hipotetinės apklausos B rezultatus – pirmaujančios partijos nėra.

Šiuo atveju, nei 1000, nei 600 apklaustų respondentų nepakanka įvertinti kuri partija pirmauja.

Labai svarbu teisingai interpretuoti rezultatus! Didelė imtis yra užtikrintumo pageidavimas. Be to, didėjant imčiai, tikslumas auga nežymiai, o kaina ypatingai.

Norimas rezultatų tikslumas yra ne vienintelis aspektas įtakojantis imties dydžio pasirinkimą. Dar yra kitų faktorių, pvz., paklaidos priklauso ir nuo atsakymų pasiskirstymo, t.y. konkretaus atsakymo procento, ar respondentų reprezentatyvumo. Reprezentatyvumas politinėse apklausose yra ypatingai svarbus, nes skirtingos socio-demografinės grupės turi skirtingas politines nuomones. Mažesnėse imtyse tam tikros gyventojų grupės gali būti reprezentuojamos nepakankamai arba išvis nereprezentuojamos.  

Verta prisiminti. Imties dydis yra sąlyginis tikslumo matas. Didėjant imčiai, tikslumas auga lėčiau nei didėja pati imtis. Įvertinant esamą ar norimą imti, egzistuoja ir papildomi faktoriai į kuriuos reikia atsižvelgti.

Štai pavyzdinė lentelė su didžiausiomis galimomis paklaidomis ir imties dydžiais.

Didžiausios paklaidos

Ir grafikas pavaizduojantis kaip kintant imties dydžiui, kinta didžiausia galima paklaida.

santykis - imties dydis ir didziausia galima paklaida

Didžiausia galima paklaida būna tada, kai atsakymai pasiskirsto 50/50 principu. Na pavyzdžiui, gyventojų paklaustų, “Ar šiandien namie valgėte pusryčius?”, ir atsakymai pasiskirstytų – “Taip” (50 proc.), “Ne” (50 proc.). Jei tarkim atsakymai pasiskirstytų (10/90) ar (20/80), paklaida būtų mažesnė nei didžiausia galima.

Naudinga. Yra paprasta formulė kurią galima naudoti apytiksliai paskaičiuoti didžiausią galimą paklaidą.

paklaidos formule

Ši formulė taikytina, kai tiriama didelė populiacija (pvz. Lietuvos gyventojai).

Duomenys yra surinkti ir surašyti, o va interpretacijos rutuliojasi galvose.

Įrašas gavosi ilgesnis ir dar daug kas nepasakyta. Pratęsiu kitame įraše.

“Neurošlamštas”? – jei tai parenta tik tikėjimu – TAIP

Manau daugelis sutiktų, – šiuo metu jaučiama aktyvaus susidomėjimo banga neurologinio mokslo pasiekimais. Tai kas madinga pritraukia įvairaus plauko pseudomokslininkus. Štai vienas britų žurnalistų gana emocionaliai ir šališkai (tokia jau to recenzento dalia) atkreipia dėmesį į įvairias neuro mokslo taikymo subtilybes. Straipsnį reikia vertinti kritiškai, bet yra įdomių minčių.
http://www.newstatesman.com/culture/books/2012/09/your-brain-pseudoscience

Nesutinku su žurnalisto kritika, kai kurių minimų autorių atžvilgiu, ir nepritariu gana niekinančiam tonui. Bet faktas, kad reikia į tam tikrus reiškinius žvelgti atmerkus akis ir vertinti blaiviai, o ne tik tikėti. Nors tikėti tikėti tam tikrais konstruktais mums naudinga, bet apie tai kada kitą kartą.

Papildymas apie TV metrų rotaciją – Update

Kažkaip tumblr po kopijavimo iš pdf “nukirpo” tekstą, taigi paskelbiu iš naujo.

Džiugu pranešti, kad mano įrašas “TV metrų panelės rotacija vis tik svarbu! ???” buvo pavėluotas. Pasirodo Lietuvoje jau yra numatyta tvarka, kaip bus vykdoma TV metrų panelės rotacija. Šiandien (08.30) TNS patikslino:

TV metrų (TVM) projekte rotacijai skiriamas didelis dėmeys. Tačiau vieno unifikuoto modelio, pagrįsto tyrimais ir taikomo skirtingose šalyse, kiek mums žinoma, nėra, viskas priklauso nuo pačios rinkos susitarimo. 2012 m. balandžio mėn. Lietuvos TVM Priežiuros komitetas, kurio nariais yra TV kanalų bei reklamos agentūrų atstovai, nusprendė rotuoti namų ūkius, tyrime dalyvaujančius ilgiau nei septynerius metus. ši rotacija turi būti baigta iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Informacijos paneigimas/papildymas

Prieš porą dienų (08.28) parašiau komentarą pavadinimu “Reklamos rinkos apimtis – ekspertinio vertinimo vingiai”. Šiandien (08.30) gavau TNS prašymą “nedelsiant paneigti (…) pateiktą klaidinančią informaciją”. Ištrauka iš prašymo:

Dėkui, kad domitės reklamos rinka ir šiuo tikslu šviečiate visuomenę, tačiau viename Jūsų įrašų (…) yra isivėlusi klaida.

Atkreipiame dėmesį, kad įraše yra supainiotos sekundės su litais. Žiniasklaidos sąraše yra nurodomas TV rinkos pajamų pasiskirstymas LITAIS pagal oficialius įkainius, tuo tarpu pranešime kalbama apie TV reklamos rinkos pasiskirstymą pagal SEKUNDES. Didžiųjų ir specializuotų TV kanalų reklamos kainos skiriasi labai stipriai, tad 18,1 proc. išaugęs TV sekundžių kiekis nereiškia, kad ir reklamos pinigai galėjo išaugti atitinkamai.

O dėl interneto reklamos rinkos ir „Google“, tai TNS vertina tik BANERINĘ interneto reklama, kuri neturi nieko bendro su „Google“, kuri veikia TEKSTINĖS interneto reklamos rinkoje.

Sutinku, kad “reklamos rinkos apimtis” gali būti vertinama keliais kriterijais, tačiau noriu pastebėti, kad reklamos apimčių apžvalgoje litai jokia forma neminimi. Savo straipsnyje piniginės vertės aš taip pat neminiu ir neturiu pagrindo, nes visa apžvalga yra apie sekundes, centimetrus, metrus, kiekius. Kaip suprantu, tai yra kontekstinis nesusipratimas.
Viešai pareiškiu, kad aš rašiau apie reklamos rinkos apimtį NE PINIGINE VERTE ir apgailestauju, kad įrašas buvo suprastas dviprasmiškai.

O dėl “Google” suprantama, kad didelė dalis per “Google” paleidžiamos reklamos yra TESKTINĖ (AdWords), nors yra ir BANERINĖS (AdSense). Tačiau aš atsisakau manyti, kad “Google” reklama (AdWords ar AdSense) neatima pinigų iš lietuviškų portalų ir yra nereikšminga. Manau, tai yra nuomonės reikalas ir pakol nėra tikslių skaičių iš “Google”, tai lieka tik nuomonė.

Reklamos rinkos apimtis – ekspertinio vertinimo vingiai

TNS LT Lietuvoje vykdo sunkų ir nepigiai kainuojantį žiniasklaidos stebėjimo darbą. Mano darbe kasdien, jie yra mieli kolegos-konkurentai, bet mes konkuruojame ne žiniasklaidos tyrimuose. Taigi leisiu sau “eilinį” pastebėjimą iš žiniasklaidos tyrimų srities – vis tik 6 metai dirbau žiniasklaidos planavimo agentūroje.
2011 metų reklamos apimčių ataskaitose TNS teigė, kad jų TV reklamos rinkos tyrimas apima 98% TV reklamos rinkos apimties bei kad jie naudoja tik tas priemones, kurios yra jų žiniasklaidos registre. Manau, kad žiniasklaidos registre yra visi stambesni ir svarbūs TV kanalai, nes įvertis net 98%. 
Bet va šiandien pamačiau tokią naujieną:

TV reklamos apimtys, lyginant 2012 ir 2011 metų sausio-liepos mėnesių rezultatus, išaugo 18,1 proc. Didesniam augimui įtakos turėjo televizijos kanalų „Info TV“, „Liuks!“, „NTV Mir“ ir „TV8“, kurie pradėti matuoti nuo 2012 metų pradžios, apimtys. Be šių kanalų duomenų, televizijos reklamos laiko augimas buvo 4,6 proc.

http://verslas.delfi.lt/Media/reklamos-apimtys-internete-isaugo-62-proc.d?id=59388951

Taigišie nauji 4 “maži” kanalai, pradėti matuoti 2012 metais, pridėjo rinkai net 18,1%-4,6%=13,5% apimties. Vadinasi jie dabartinio pusmečio vertinimu sudaro gana gerą gabalą rinkos. O turėjo sudaryti mažiau nei 2%, taip galima svarstyti remiantis ekspertiniu vertinimu. 
Prie šiemetinės ataskaitos pažymėta, kad dabar registre esantys TV kanalai sudaro 99% rinkos apimties. Skaičiuojant atgal gaunasi, kad 2011 metais registre esantys kanalai sudarė apie 87% rinkos (87 + 87*13,5%=98,8%).

Išvadas turėtumėte pasidaryti patys, bet gal sutiksite, kad ekspertai klydo. Va klausimas. Ar dabar neklysta? Žemiau paskutiniai skaičiai apie rinkos apimčių vertinimą 2012 metais:

Duomenys pateikiami tik iš “TNS LT“ registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 99%, spauda – 90%, radijas – 89%, lauko reklama – 95%, lauko video reklama – 100%, kino reklama – 85%, interneto reklama 90%, fillboard reklama – 100%, vidaus tv reklama – 80% reklamos rinkos apimties.

http://www.tns.lt/data/files/Reklamosmonitoringas/Reklamos%20apimciu%20apzvalga_201201-07.pdf

Va google Lietuvoje labai mažas, mažiau nei 10% rinkos interneto rinkos, ane? Aišku galima ginčytis, kas yra rinka …

Bet gal geriausiai būtų pripažinti, kad ypatingai pasikeitė situacija žiniasklaidoje ir prieš N metų daryti pradiniai vertinimai iškraipo tikrovę dabar?

TV metrų panelės rotacija vis tik svarbu! ???

TV metrų panelės rotacija vis tik svarbu! ???

Priešrinkiminiai stebuklai tyrimuose. Apklausų karas?

Šiandien pastebėjau įdomybę. Yra dvi apklausos užsakytos TS-KD (konservatoriai) – viena jų atlikta balandžio mėnesį (Vilmorus – n=?), kita rugpjūčio pradžioje (Factus – n=1076). 

Vakar (2012.08.09) TS-KD savo partiniame bloge pasidžiaugė, kad artėjančiuose rinkimuose už juos balsuotų 13,5 procentų ketinančių dalyvauti. Šie duomenys šviežūs ir gana įdomūs, didelis neapsisprendusių skaičius.
http://www.tsajunga.lt/index.php/tyrimas_daugiausiai_apsisprendusiu_rinkeju_balsuotu_uz_konservatorius_/12612? – Factus

Lyginant su balandžio mėnesio apklausos rezultatais – 7-8% – nuostabus šuolis, netgi ypatingas. 
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mitu-griutis-pensininkas-nebutinai-konservatoriu-rinkejas.d?id=59277305 – Vilmorus

Nesigilinu į metodiką ir paklaidas, nes tai būtų ilga diskusija. Jei spręsti tik iš informacijos pateiktos pranešimuose, aš pasitikėčiau “vakarykšte” Factus apklausa, nes šiandieniniame pranešime apie balandžio apklausą, nėra jokios informacijos apie tyrimo imtį, apklausos būdą ir tikslesnį periodą.

Bet …

Šiuo atveju man įdomus ne konservatorių populiarumo šuolis, bet tai, kad šie du pranešimai pasirodė vienas paskui kitą. Factus vakar 2012.08.09 (rugpjūtis ), o Vilmorus 2012.08.10 (balandis) – šiandien.

Abi apklausos užsakytos TS-KD (bent jau taip teigiama pranešimuose). Gana sunku patikėti, kad konservatoriai inicijavo šiandienos pranešimą (Vilmorus, balandis), nes jis gana neigiamas konservatorių atžvilgiu ir duomenys senoki. Nebent kažkas pas konservatorius labai suklydo.
Aš tikiu gerb. V.Gaidžiu ir nemanau, kad jis nusižengtų etikai ir paskelbtų kliento tyrimo rezultatus be kliento (TS-KD) sutikimo. Taip būtų nedera elgtis ESOMAR nariui. Nebent balandžio tyrimo neužsakė TS-KD ir rezultatai priklauso Vilmorus arba kažkam kitam.

Per kelias sekundes internete randu, kad dar balandžio 13-23 dienomis Vilmorus darė analogišką apklausą “Lietuvos ryto” užsakymų
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/partiju-reitingu-virsuneje-opozicines-darbo-socialdemokratu-ir-tvarkieciu-partijos-56-214653

Sveikinu Vilmorus. Jiems pavyko parduoti du balandžio tyrimus analogiška tema dviem užsakovams. Abejoti netenka, nes abiejų balandžio apklausų rezultatai truputi skiriasi, o ir gerb. V.Gaidys yra ESOMAR narys, todėl nesielgtų neetiškai. Gaila, tik kad žurnalistė parašiusi šiandienos delfi straipsnį neįdėjo pakankamos informacijos apie tyrimo detales. Tas pasitaiko ir kitiems.
Būtų šaunu, jei papildoma informacija apie balandžio mėnesio TS-KD užsakytą tyrimą būtų paskelbta viešai, nes norisi objektyviai palyginti šiandienos ir vakardienos pranešimų skaičius.

Išvada.
Informacijos apie balandžio mėnesį užsakytą TS-KD internete nesimato, nes matyt konservatoriai tada nenorėjo sau kenkti, nors Lrytas vistiek paskelbė panašius rezultatus, ir nieko baisaus nebūtų atsitikę. Tuo pačiu, labai šaunu, kad kažkas iš TS-KD dabar nusprendė pasidalinti balandžio mėnesio rezultatais, panaudotais žurnalistės straipsnyje. Atvirumas sveikintinas.

Bet vis viena, kažkas ne taip … 

35 proc. gyventojų ketino žiūrėti Londono olimpines darbe

Prieš olimpinę savaitę, liepos 26-29 dienomis, atlikome trumpą apklausą, kurios metu internetu apklausėme 300 BERENT panelės respondentų. Kirbėjo klausimas kokiomis priemonėmis gyventojai seks Lietuvos ir kitų šalių olimpiečių pasirodymus.

Beveik absoliuti dauguma (97 proc) manė, kad žiūrės Londono olimpines žaidynes per TV. Tačiau daugiau nei 60 proc. (kartu sudėjus) neatmetė galimybės, kad žiūrės kompiuteryje, planšetėje arba išmaniajame telefone.

Olimpiada ziures per kompiuteri

Nemaža dalis respondentų prisipažino, kad ir darbo metu negalės nuvyti minčių apie mūsų sportininkų pasiekimus. Net 35 procentai respondentų vienu ar kitu būdu ketino stebėti sportininkų pasirodymus darbo vietoje. Kadangi LRT pasirūpino, kad nereiktų ilgai ieškoti internete kur žiūrėti varžybas, bei plaukikai ir irkluotojai savo pasirodymais sudrumstė ir uždegė širdis, šis skaičius realybėje gali būti net ir didesnis. 

43 procentai respondentų svarstė, kad įvairiomis trumposiomis žinutėmis (SMS, Skype ir kt.) siųs savo draugams ir bendradarbiams žinias apie sportininkų pasiekimus.