Sudėtingumą reikia valdyti, o ne tik pripažinti, kad jis egzistuoja.

Complexity is not something we need to embrace, merely something we need to accept and manage.

Citata iš “Why We Shouldn’t Be Surprised That Managers Don’t Embrace Complexity”

http://www.forbes.com/sites/gregsatell/2013/05/18/why-we-shouldnt-be-surprised-that-managers-dont-embrace-complexity/

Neturiu tinkamo lietuvių kalbos žodyno šiai minčiai išversti ir pakomentuoti. Jaučiu labai didelį norą aptarti angliškai, bet suvokiu, kad ne anglams aš rašysiu. Lietuvoje irgi reikia apie tai kalbančių, ir kalbančių lietuviškai.

Sudėtingumą reikia valdyti, o ne tik pripažinti, kad jis egzistuoja.

Šį ištrauka yra iš straipsnio, kurio nuorodą pateikiau aukščiau. Straipsnis apie sudėtingumą (complexity) ir valdytojų (manager) nesugebėjimą, nenorą jį pažinti ir reguliuoti. Pagrindinė mintis, kad bene visi šiuolaikiniai valdytojai yra pakilę iš vykdytojų (executives), todėl retas kuris sugeba žvelgti į valdymą kaip į visaapimantį procesą, kurio metu jis valdo organizaciją sudėtingumo ir neapibrėžtumo kontekste. Valdytojas turi suburti ir vadovauti komandai, kuri sugebėtų suvokti aplinkos, organizacijos sudėtingumą. Komanda papildytų valdytojo sugebėjimus srityse, kurios jam nežinomos. Tai būtų pirmas žingsnis link sudėtingumo reguliavimo, valdymo.

Straipsnis pateikia sudėtingumo apibrėžimą bei kelis pavyzdžius. Tai trumpa įžanga į sudėtingumo sąvoką.

Matyt, dėl suprantamo vietos trūkumo ir noro padaryti straipsnį “kąsnio” dydžio, yra pateikiama gana paviršutiniška kryptis, kaip reikia veikti, kai norima valdyti organizciją sudėtingumo sąlygomis.

Yra daug sisteminiu požiūriu (mąstymu) paremtų metodikų, kurios įgalina valdyti ir modeliuoti organizacijos elgseną sudėtingumo ir neapibrėžtumo sąlygomis. Bet svarbiausia yra valdytojo suvokimas apie sistemą. Svarbu kas yra galvoje.  Pas mus galvose yra protiniai modeliai. Tie modeliai yra tarpininkai tarp mūsų ir aplinkos. Nuo vaikystės išmokstame paprastų tiesinių grįžtamojo ryšio tipo modelių. Prilietei lygintuvą – nusideginai; įsipjovei ranką – bėga kraujas; pardavei paslaugą – gavai pajamų; sumažinai darbuotojams atlyginimus – sutaupei pinigų; pakėlei mokesčius – gavai pajamų į biudžetą. Va tokiais protiniais modeliais mes beveik visada ir vadovaujamės.

Norint valdyti sudėtingumą ir neapibrėžtumą, reikia pakeisti suvokimą apie valdomas organizacijas, vystomas rinkas. Reikia išplėsti savo modelius, ir ne bet kaip, o kad naujai sukonstruoti protiniai modeliai atsižvelgtų į sudėtingumą ir neapibrėžtumą.

Aš tam naudoju sistemų dinamikos principus, apie juos sysdin.lt ir kartkartėmis rašysiu.

Labas pasauli! Laikas pabusti …

Šiandien reikia pabusti. Pabusti iš apmąstymų ir pažinimo liūno. Pabusti ir pradėti judėti.

Šiandien diena, kai atėjo laikas skleisti/atskleisti/paskleisti mintis apie Sisteminį Mąstymą (System Thiking) ir Sistemų Dinamiką (System Dynamics). Pats nesu ypatingai pasikaustęs šiame lauke, bet draugauju su šia tema jau daugiau nei 15 metų. Per tuos metus turėjau daug ir visokios patirties, ne vieną kartą ieškojau pagalbos šioje srityje ir radau atsakymus. Sistemų Dinamika ar Sisteminis Mąstymas skamba gana sudėtingai, tačiau daugelis nustebs – viskas paprasčiau nei skamba.

Aš suvokiu šį blogą, kaip kelią, dienoraštį ir grįžtamojo ryšio priemonę. Man reikia erdvės, kurioje aš galiu surašyti savo patirtį, ją kažkaip struktūrizuoti. Reikia, kad žmonės galėtų mane kritikuoti, patarti, nukreipti. Noriu rasti bendraminčių, galbūt ką nors įkvėpti. Tikslų daug ir jie asmeniniai, bet apie asmeninius “reikalus” čia bus mažai, nebent tai bus geras pavyzdys, kaip reikia ar nereikia daryti. Noriu, kad šis dienoraštis būtų samplaika trijų temų – sistemų dinamikos taikymo, marketingo ir rinkos tyrimų. Kas iš to gausis? Na, bus matyti.

Aš nežinau kaip viską darysiu, bet natūraliai …

EDIT: atskiroje kategorijoje sukėliau savo senesnius postus iš tumblr -> … 3 … (tumblr)